Перевод на литовский Лаймы Дебесюнене
Savo veido nepraraski, Vilniau!
Nesiveržki į bedvasį amžių.
Prabudai iš kunigaikščių sapno,
Te nebūna tau kančių bedvasių.
Jau iškilo kupolai šventovių
Virš visų pilių, namų aukščiausiai.
O dabar dangoraižių stikliniai pirštai
Į padangę stiebias baukščiai.
Juk ant delno Bonopartas, Vilniau,
Nešt Šventos Onos bažnyčią panorėjo!
Nuoširdžiai prašau, netapk stilingu,
Aš tavęs dėl to graudžiai maldauju.
Šilumos nesaugo stiklas ir metalas,
Tik akmuo senovės garbę mena.
Tavo sienos dar gyvybės pilnos,
Širdyje varpų aidai gyvena...
O išvykus tavo kryžiai man sapnavos,
Iš padangių į tave jie žvelgia rūsčiai.
Nepraraski savo dvasios, Vilniau!
Te tave per amžius Dievas saugo...
***
Картина Наталии Рябчук, Вильнюс